Sveiki, man yra 21-eri. Nezinau net nuo ko pradeti, esme tame, kad esu hiper aktyvus ir nuo paauglystes turiu miego problemu, ar kaip cia ivardinus.. Rezimo as neturiu, miegu tada kai pavargstu, o ne kai tamsu, 2-3 kartus i savaite nemiegu po beveik 42 valandas bet man nepatinka prasivartyti visa nakti lovoje, neuzmiegu iki pat isejimo i darba, dirbu statybininku, nuo fizinio kruvio nepavargstu net kad ir sportuoti nueinu, esu anksciau turejes depresija, bet as istikruju visada gan neblogai jauciuosi ir nejauciu nuotaiku kaitos, save priziuriu, sveikai maitinuosi, kartais pamedituoju, bandau save suprasti be panikos ar bent jau susidraugauti su savo sia energija. Issimiegojes as vel galiu nemiegoti vos ne pora paru, akys visiskai nepavargsta, protas bei mintys dirba pilnu pajegumu. Gal nera blogai gyventi taikiai su hiper aktyvumu, taciau as jauciu nerima ateiciai, juk visa tai kazkada man gali atsiliepti, niekad negirdejau kad zmones taip nemiegotu net kad ir apsivartoje kazko, esu tikrai labai mastantis zmogus (turbut tai dar viena priezastis neuzmigti), visada kazkur kazkaip ieskau issikrovimo ir kiekviena nakti tikiuosi kad uzmigsiu bent 6h ryte, atsikeliu, kai saule leidziasi. Del viso sito as neliudziu ir nepergyvenu, bet susirupinti manau verta, o gal as toks esu? Gal taip turi buti? Bandziau ne viena buda isokti i "rezima" bet jis issilaiko tik apie pora dienu. Ir nejauciu kad tai butu sutrikimas, atrodo lyg igimta butu, bet kazkaip juk galima ta issiaiskinti ar bent jau ritmingiau su tai susigyventi? As nekenciu, bet ir nesiruosiu kenteti.