Laba diena. Nežinau ar Jūs galėsite man atsakyti, bet paklausiu. Kaip taip atsitinka, kad žmogus pats sau daraisi šlykštus su savimi gyventi? Kai matai, jog esi beširdis-robotas, skaudinantis kitus ir jeigu galėtum, pats pabėgtum nuo tokios būtybės. Kai nebežinai kaip būti nuoširdžiam su savimi, o juolab - su aplinkiniais; kai nebesupranti kas tau patinka, o kas tave liūdina, o svarbiausia - kaip jaučiasi kitas būdamas šalia tavęs. O kitų tyrumas ir tikrumas, nesavanaudiškumas iššaukia nuostabą, gailestį (tik nežinau ar jiems ar sau) ir nepasiekiamumo jausmą, kad tu niekada nebūsi toks kaip jie. Kai matai kitus tokius nuolankius gyvenimui, o pats nedarai nieko tik kritikuoji jį ir atėjus kokiai problemai verčiau bėgi nuo jos ar laikinai išsprendi ir vėl nedarai nieko.