Naujausias atsakymas į klausimą:
Laba diena. Turiu pasirašytus vekselius, perdaviau juos į vieną skolų išieškojimą, jie nieko nedarė, todėl nusprendžiau nutraukti sutartį ir atsiimti dokumentus, bet jis man jų neatiduoda. Ką tokiu atvėju daryti?
  Loreta1979
2016-07-08 11:50:08
1958 peržiūros      Skaityti atsakymą!
Į klausimą atsako:
Dmitrijus Bogdanovas
Klauskite Psichologo:
Sveiki, man yra 21-eri. Nezinau net nuo ko pradeti, esme tame, kad esu hiper aktyvus ir nuo paauglystes turiu miego problemu, ar kaip cia ivardinus.. Rezimo as neturiu, miegu tada kai pavargstu, o ne kai tamsu, 2-3 kartus i savaite nemiegu po beveik 42 valandas bet man nepatinka prasivartyti visa nakti lovoje, neuzmiegu iki pat isejimo i darba, dirbu statybininku, nuo fizinio kruvio nepavargstu net kad ir sportuoti nueinu, esu anksciau turejes depresija, bet as istikruju visada gan neblogai jauciuosi ir nejauciu nuotaiku kaitos, save priziuriu, sveikai maitinuosi, kartais pamedituoju, bandau save suprasti be panikos ar bent jau susidraugauti su savo sia energija. Issimiegojes as vel galiu nemiegoti vos ne pora paru, akys visiskai nepavargsta, protas bei mintys dirba pilnu pajegumu. Gal nera blogai gyventi taikiai su hiper aktyvumu, taciau as jauciu nerima ateiciai, juk visa tai kazkada man gali atsiliepti, niekad negirdejau kad zmones taip nemiegotu net kad ir apsivartoje kazko, esu tikrai labai mastantis zmogus (turbut tai dar viena priezastis neuzmigti), visada kazkur kazkaip ieskau issikrovimo ir kiekviena nakti tikiuosi kad uzmigsiu bent 6h ryte, atsikeliu, kai saule leidziasi. Del viso sito as neliudziu ir nepergyvenu, bet susirupinti manau verta, o gal as toks esu? Gal taip turi buti? Bandziau ne viena buda isokti i "rezima" bet jis issilaiko tik apie pora dienu. Ir nejauciu kad tai butu sutrikimas, atrodo lyg igimta butu, bet kazkaip juk galima ta issiaiskinti ar bent jau ritmingiau su tai susigyventi? As nekenciu, bet ir nesiruosiu kenteti.
  bababanas
2016-08-13 08:37:31
920 peržiūros      0 atsakymai
 
Sveiki. Užstrigau. Noriu pagalbos,suprasti kas esu savo draugei. Jei aš jai nepriekaištaučiau,tarsi viskas būtų gerai. Bet tik jai,ne man. Jaučiu ignorą. Tarsi žaidimas su taisyklėmis,kurios skirtos man,kurios mane žemina. Apie tai su ja pasikalbėti bandžiau,nepavyko. Ji nenori nieko aiškintis.Arba atšauna,,nenoriu,,. Žino,kad man tai nepatinka. Draugystės nutraukt nenori. O aš noriu suprasti jos tam tikrus ignorus. Pavyzdžiui ji nekelia ragelio,neperskambina nei kitą dieną,o paskui apsireiškia lyg niekur nieko. Vis nutylėdavau,manydama,na,maža,kas. Bet kai tai kartojas,imu galvot,kas tai per santykiai. Jei neatsiliepiu aš,ji reaguoja neigiamai.Nuo pat pradžios draugystės taip. Vis galvojau,praeis. Dabar matau,kad jai normalu elgtis pagal savo niekuo nepagrįstus norus,o aš neturiu pykti,nes gi va,kiek visko tarp mūsų gražaus buvo,yra.Ji elgias taip,nes ir su ja panasiai buvo elgiamasi praeity,o aš nesuprantu tokių poelgių,ypač,kada mato,jog skaudina nieko nepaaiškindama savo tiesiu,,ne,, ,,nenoriu,,. Manau,jai taip patogu. Tik aš toliau taip nenoriu,pavargau.Galbūt taip nebūtų jei nebūčiau nuolaidžiavus nuo pat pradžių.... Na,esu kitokia. Suprantu,kad būna žmonėms įvairių priežasčių,bet juk galima bent jau mandagiai,kad ir trumpai paaiškint,ar pasakyt,na,nebuvo nuotaikos. Viskas suprantama.Żodžiu,jaučiuos lyg daiktas. Żinoma,kalbu tik apie tuos nesutarimus,atmetimus,nes būna dienų,kada ji kitokia,lyg kitas žmogutis,su kuriuo gera. ABIPUSIAI.
  Jolituksjolituks
2016-05-25 14:08:40
519 peržiūros      1 atsakymai
 
Sveiki, pastaruoju metu mane kankina nepaaiskinamas liudesys. Kiekviena diena as verkiu, pati nesuprantu kodel. Atrodo niekada nebusiu laiminga. Labai save nuvertinu ir savimi nepasitikiu. Kartais save zaloju, nes taip norisi issilieti, o nera kam, todel pasirenku save. Labai daznai kankina nemiga, buna, kad isvis miegu tik valanda. Kiekviena diena jauciuosi prislegta, nenoriu kalbeti nei su mama, nei su teciu. Daznai galvoju apie savizudybe, nes jei reikes ir toliau sitaip gyventi, tai kam tada save kankinti. Nei su mama, nei su teciu apie tai negaleciau pasikalbeti. Labai bijau ju reakcijos. Nelabai suprantu kas man yra, anksciau as buvau labai laiminga, bet dabar nejauciu jokios laimes kai as sitaip jauciuosi. Sitaip gyventi nenoriu, todel prasau patarimo, ka galima padaryti, kad vel galeciau buti laiminga kaip ir anksciau?
  Migle123
2016-03-26 01:07:52
498 peržiūros      1 atsakymai
 
Su vaikinu draugaujam jau beveik du mėnesius. jis už mane vyresnis puse metų, na bet tai nesvarbu. Pastebėjau, kad kai mes bučiuojamės ilgesnį laiko tarpą, jo rankos niekada nenusileidžia žemiau mano liemens, nors aš labai norėčiau, kad jis pvz įdėtų savo ranką į mano užpakalinę džinsų kišenę... Žinoma, nevengiu pasikalbėti su draugėmis, ir jos man pasakojo, kaip 'draugiškai' jis elgiasi su savo vienu geriausiu draugu. Nesuprantu, galvoju, kad galbūt jį labiau traukia jo draugas, nei aš, o gal jis bijo mano neigiamos reakcijos į tam tikrus prisilietimus... Ar turėčiau paklausti jo apie jo seksualinę orientaciją, ar tiesiog palikti taip kaip yra ir palaukti?
  gabikami
2015-09-13 15:37:50
524 peržiūros      0 atsakymai
 
Prieš pusantrų metų tapau labai dirgli ir jautri. Dar iki dabar ant visų pykstu dėl mažiausių menkniekių, o po vos piktesnio žodžio susigraudinu. Nebemoku būti tokia žavinga, kokia buvau. Nebegaliu nuslėpti kai man būna liūdna, o liūdesys ir virnatvės jausmas mane aplanko beveik kasdien. Mano draugas ankščiau dar bandė su tuo taikstytis, bet ir jam tai jau pabodo. Šeima irgi nebekreipia dėmesio kai būnu liūdna. Tai visiems tapo įprasta, bet ne man. Ką daryti, kad tapčiau tokia, kokia buvau ankščiau? Kaip numalšinti tą dirglumą ir jautrumą?
  erikapl171
2015-09-06 12:03:47
583 peržiūros      1 atsakymai
 
Sveiki, pastebėjau, kad nuolatos žadintuva statau ne lygiai kuria nors valanda, o visuomet 3, 6 arba 9 min po. Pvz.: jei reikia keltis 8h, žadintuva statau 8.03h, 8.06h arba 8.09h. Jei reikia keltis puse 9, tai žadintuva statau 8.33h, 8.36h arba 8.39h. Ar yra koks nors psichologinis paaiškinimas šiam poelgiui?
  Skaska
2015-08-19 01:51:59
592 peržiūros      1 atsakymai
 
Sveiki,Esu labai sutrikusi del savo santykiu su draugu.Esu jau kartu su draugu 6metai.Nesenai susilaukeme sunaus.Bet atsirado tokia beda musu seimoj nepasitikejimas,neistikimybe.Draugas mane del to kaltina kad esu jam neistikima,ir jau nebezinau kaip jam tai yrodyti kad esu jam 100prc istikima.Esu prisiekusi jam net paciais svarbiausiais savo seimos nariais.Tiesiog jau nebegaliu tai kesti toliau jo tokio nepasitikejimo.Esu labai sutrikus ir man labai reikia pagalbos.
  KUNIONIETE1
2015-08-14 14:12:21
538 peržiūros      0 atsakymai
 
Sveiki, turiu tokią situaciją: Su drauge gyvename pas jos tėvus 3 metus jau, žinoma naujai sutvarkytas namas ir mano ten beveik nieko nėra apart keletos daiktų kuriuos įsigijome kartu. Per tuos 3 metus sugebėjau ją išduoti, ir pakartotinai sukelti dvejonių dėl mano neištikimybės, bet ji man atleido ir mes toliau sėkmingai gyvename. Bet... dėl menkiausios smulkmenos mes kartais sugebame labai susipykti, vienas kitą kaltiname įvairiais dalykais, ir neretai ji prikiša tą neištikimybę bei "pakartotiną dvejonę" ir būna kada nesikalbame keletą dienų. Pastaruosius susibarimus galvoju apie skyrybas, jausmas lyg nusibodo man su ja pyktis, kad aš būnu dėl visko kaltas, kad aš nepatikimas, kad pagal ją ji man nerūpi ir pan. tiesiog atrodo kad lengviau bus ir jai ir man jeigu aš iš čia išeisiu, tiesiog dingsiu iš jos gyvenimo. Bet mane kartais stabdo ta mintis, jog man čia gyventi patogu, arti darbas, kai nesame susipykę mums būna gera, smagu, ir atrodo čia toji vienintelė ir pan. PVZ: vakar susipykom vėlai naktį, aš beveik jau miegojau arba lengvai snūduriavau, faktas tas kad akys jau sunkiai atsimerktu, o jai buvo sunku užmigti kaip ji sakė "galva pina įvairių minčių" tai ji mane daugiau mažiau pasižadinusi sako kad jai galva pilnų minčių, net nejutom aš mieguistas visas "atrėžiau" :"nu ką aš dabar tau padarysiu" (kažkaip taip panašiai), ir štai praėjo para kaip mes susipykę, dėl štai tokios situacijos. Mat toks pasakymas jai parodė kad ji man nerūpi, negerbiu jos, nesirūpinu ir pan. Tiesiog nebežinau ar noriu su ja tęsti gyvenimą, ar pasitraukti nuo jos, bet žinau kaip ji reaguotu, užsipultu mane labai ir draugams gali pripasakoti nebūtų dalyku. Padėkite suprasti save ir ją, o gal viskas čia per mane, gal būt aš čia kalčiausias nors ir taip nesijaučiu?
  kantanau
2015-07-16 00:28:49
535 peržiūros      0 atsakymai
 
Laba diena, pas mane tokia problema :turiu geriančią mamą, ji gyvena su sugyventiniu,(pas mus jis atėjo gyventi kai man buvo penki metai) turiu sesę, (38m.)brolį(35 m). Už poros mėnesių mano vestuvės. (30m.)Kviečiu tik mamą be sugyventinio, ji sutinka. Gal nėra labai patenkinta, bet kol kas nieko nesako, aišku jeigu po kurio laiko nepersigalvos, nes kai užgeria po mėnesį, tada būna visko...Nekviečiu brolio, todėl kad esu labai juo nusivylusi... jis pamiršo kad sesės nepakeisi, turi kokią turi, žmonų gali turėti daug, o sesių nepasirinksi....kai buvom maži mes labai dažnai kalbėdavomės kad nesielgsim taip su vaikais kaip elgiasi mama (tėtis mūsų miręs), mes augom be mamos meilės, su alkoholiu, rėkimais... visada viskas būdavo blogai, ka bedarytume mes buvom blogiausi, o sugyventinis geriausias... ką jis pasakydavo, jinai šventai juom tikėjo, kaip pavyzdžiui, mes vartojame narkotikus ir panašias nesąmones.... broliui gyvenimas taip pat nelabai nusisekė, su pirma žmona išsiskyrė, dabar turi kitą... ir jis lygiai taip pat kaip mama mūsų, klauso jos šventai ir savo protu nesivadovauja... bandžiau su juo kalbėt, nesuprato... dabartiniai papasakojo taip kaip mane suprato, aš likau kalta... nebendraujam jau trys metai... o dabar sesė ir mama prašo manęs kad aš jį kviesčiau į vestuves... ar man lipti per save... aš negaliu... nenoriu per savo šventę verkti ar nervuotis... man pykta kad jis toks ištežęs, pamiršo mūsų pokalbius... pamiršo kas svarbiausia........ kraujo ryšys... ar aš klystu?...taip negera širdy, vėl nusivylimas ir prisiminimai iškylo į viršų... kartais atrodo vien dėl to reikėjo nieko nedaryt, vestuves kelti be baliaus... kaip negalvoti, kaip laukti šventės be streso? ačiū už atsakymą.
  senuute
2015-07-14 17:59:15
601 peržiūros      1 atsakymai
 
Sveiki. Norėčiau paklausti, ką daryti su girtuokliaujančiu tėvu. Kai būdavau mažas jis pastoviai gerdavo, baugindavo mane ir mano mama. Kiekvieną dieną bijodavau jo pareinančio namo. Po to kai jis išsiskyrė su mano mama, truputi nustojo vartoti alkoholi, susirado kitą moterį. Dabar su ja jis turi du vaikus ir jie visi gyvena užsienyje. Juos aplankau kartą per du metus. Tačiau šiais metais jo alkoholizmas viršija ribas. Atrodo taip lyg be alaus jis negali gyventi, net vaikštant mieste jis neiškenčia nenusipirkęs butelio alaus ir neišgėręs jo kokiame nors užkampyje. Kalbėjau su jo dabartine žmona, ji kalbino jį mesti, siūlė užsikoduoti - nesutiko, pasakė, kad tai tik durniam, netgi grasino skyrybomis, o jis jai atsakė "gerai aš išeisiu". Supraskit mane, aš tikrai nenoriu, kad mano brolis ir sesė gyventi liktų vieni su jų mama, nes jiems pragyventi tikrai nebūtų lengva. Ar yra kokių nors būdų "tėvą" atkalbėti nuo alkoholizmo?
  siomax
2015-07-12 01:14:41
595 peržiūros      0 atsakymai
 
                            
 
klausk
 
 
 
klausk